Lietuvos banko ekonomistas: kainų augimas Lietuvoje turėtų truputį mažėti

Nors maisto kainų pokyčiai vartotojams gana palankūs, o audra naftos žaliavų rinkoje kol kas aprimo, šiemet infliacija turėtų būti tik truputį mažesnė nei pernai – tikėtina, kad kai kuriuos infliaciją skatinusius veiksnius pakeis kiti, teigia Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas Paulius Morkūnas.
„Praėjusiais metais maisto produktų kainos didėjo lėčiau, o degalų kainos stipriai pašoko. Maisto kainas slopinančiai veikė geras kai kurių vaisių derlius ir išorės veiksniai, pavyzdžiui, didelės aliejų, kai kurių pieno produktų atsargos ir tvari šių produktų pasiūla pasaulyje. Tiesa, iš dalies dėl nepalankių orų vasarą buvo menkesnis daržovių derlius, todėl metų pabaigoje jų kainos pastebimai pakilo. Kita vertus, degalų kainų šuolis buvo kur kas labiau jaučiamas vartotojams. Įtampa tarp JAV ir Irano pernai pasėjo neapibrėžtumą dėl naftos pasiūlos ir reikšmingai prisidėjo prie pasaulinių naftos žaliavų kainų bangavimo. Tai, kad šie kainų svyravimai nebuvo lokalūs, rodo ir duomenys – Latvijoje ir Estijoje degalai vidutiniškai brango daugiau nei Lietuvoje. Tiesa, pastaruoju metu pasaulinei naftos pasiūlai viršijant paklausą naftos žaliavų kainos sumažėjo, o degalų kaina tapo patrauklesnė galutiniam vartotojui“, – teigiama P. Morkūno komentare. Ekonomistas pažymi, kad darbo rinka ir toliau yra įkaitusi. Trūkstant darbuotojų, vidutinis darbo užmokestis kyla vis dar pastebimai sparčiau už kainas, tačiau tai tik viena medalio pusė. Kita vertus, kur kas sparčiau nei darbo našumas kylantis darbo užmokestis reiškia ir didėjančias sąnaudas. Pastarosios lemia didesnes paslaugų kainas, kurių kaita jau antrus metus iš eilės Lietuvoje lemia maždaug trečdalį bendrosios infliacijos.

„Nors verslo konkurencingumo atžvilgiu tokia padėtis nėra labai tvari, visgi numatoma, kad panašios tendencijos turėtų išlikti ir šiais metais: prognozuojama, kad darbo užmokestis, nors ir lėčiau nei pernai, bet vis dar kils sparčiai – apie 7 proc. Be šio pokyčio, darbo užmokesčio, atskaičius mokesčius, augimą dar turėtų paspartinti ir su neapmokestinamuoju pajamų dydžiu susiję pakeitimai. Kaip ir pernai, šiemet atlyginimų augimo sparta turėtume pralenkti ir Estiją (6,2 proc.), ir Latviją (6,5 proc.)“, – rašo Lietuvos banko ekspertas. Šiais metais, pasak P. Morkūno, numatomi tik truputį mažesni infliacijos tempai nei pernai, o tai pirmiausia sietina su naftos produktų kainų kaita. Tikimasi, kad pasaulinės naftos žaliavų kainos bus šiek tiek mažesnės nei pernai. Tačiau jos priklauso nuo sunkiai prognozuojamų geopolitinių veiksnių. Taip pat nereikia pamiršti, kad dalis namų ūkių ir verslo pinigų, sutaupytų atpigus degalams, bus atseikėta pabrangusiai elektrai ir dujoms. Nustatyti lengvatiniai pridėtinės vertės mokesčio tarifai malkoms, medienos produktams ir spaudai neturėtų daryti didesnės įtakos infliacijai, nes šiuos pakeitimus, tikėtina, atsvers didesni akcizai etilo alkoholiui ir tabakui bei jo gaminiams, teigiama komentare. Lietuvos bankas numato, kad šiais metais kainų augimas bus panašus kaip pernai ir sudarys 2,4 proc., o tai yra 0,5 proc. mažiau, nei numatoma infliacija Estijoje ir Latvijoje.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/verslas/lietuvos-banko-ekonomistas-kainu-augimas-lietuvoje-turetu-truputi-mazeti.d?id=80063973