Auganti verslumo kultūra keičia lietuvio požiūrį į savo galimybes versle

2015 metais atliktas „Amway Global Entrepreneurship Report“ verslumo tyrimas parodė, jog net 83% lietuvių teigiamai vertina verslininkystę ir jos teikiamas naudas, tačiau kas antras lietuvis netikėjo, jog Lietuvoje yra kuriama verslui palanki aplinka.

Šiandien naujausi Pasaulio banko „Doing Business 2019“ verslo sąlygų tyrimai rodo, jog Lietuva, aplenkusi Latviją, Estiją ir net Suomiją, užima 14 vietą tarp kitų 190 pasaulio valstybių. Tai aukščiausia Lietuvai skirta vieta nuo reitingo skelbimo pradžios 2002 metais.

Europos Sąjungos įtaka lietuvių verslumui

Lietuvoje sąlygos kurti verslą vis gerėja – palankų verslui mikroklimatą kuria auganti ir pelninga Lietuvos rinka bei finansinių šaltinių prieinamumas. Vienas iš svarbiausių faktorių, lemiančių verslo praktikų augimą, tai Lietuvos narystė ES, kuri suteikia prieigą naudotis priemonėmis ir programomis pradedantiems ar besiplečiantiems verslams. „Pastebime, jog šiomis programomis tikrai aktyviai naudojamasi. Lietuvos biudžetas, matyt, dar negreitai turės tokių galimybių finansuoti pradedančius verslininkus“, – tikina „Versli Lietuva“ verslumo departamento vadovas Gytis Morkūnas.

Dėl laisvės paliko samdomą darbą

Pagrindinė paskata kurti verslą yra noras būti laisviems, nepriklausomiems ir uždirbti pinigų. Į statistinius rėmus netelpantis „Pušku pušku“ įkūrėjas Remigijus Balčiūnas savo profesinę karjerą pradėjo IT specialisto kėdėje. Veržlumo polėkis lėmė, jog Remigijus išeitė potencialią profesiją į asmeninį verslą. „Visuomenės akyse palikti samdomo darbo kėdę ir imtis kurti savo verslą yra labai rizikinga. Tačiau mūsų valstybėje sudarytos visos sąlygos klysti ir bandyti dar kartą, o visiems pradedantiems skiriamos geresnės finansavimo sąlygos“, – tikina G. Morkūnas.

Pirmą savarankiškai pasiūtą sėdmaišį Remigijus išvystė į didžiausią Baltijos šalyse sėdmaišių įmonę, teikiančią produktus 20 pasaulio šalių. Neturėdamas elementarių siuvimo ar dizaino pagrindų, Remigijus sugebėjo įtikinti, kad sėdmaišis gali pakeisti įprastą baldą – sofą ar fotelį. Užsitikrinęs Lietuvos rinkoje, Remigijus pasinaudojo ES finansine parama verslo plėtrai užsienio šalyse. Vyras tikina, jog verslo plėtra sustiprino įmonę – ji užtikrino konkurencingą produktų kokybės augimą bei inovatyvius tekstilės, formų sprendimus.

Verslą naudoja vertybėms plėsti

Verslas neretai tampa ir saviraiškos priemone realizuoti inovatyvias arba vertybines idėjas. Tvaraus maisto šalininkės Dovilė Stonė ir Milda Beržanskaitė–Kašėtienė studijų metais tapusios veganėmis, ryžosi įkurti verslą, kuris realizuotų merginų norą suteikti visuomenei galimybę rinktis sveikesnį ir draugišką aplinkai maistą. Psichologijos bakalaurantės nematė didelių kliūčių įkurti „Sviestą sviestuotą“ – žymiausią žemės riešutų sviesto bendriją Lietuvoje. Tiesa, verslo pradžioje jos kreipėsi į ES organizuotą jaunųjų verslininkų mokymų programą, kurioje įgavo žinių, kaip kurti ir vystyti savo verslą.

Mokymų metu, įgytos marketingo, verslo vadybos, apskaitos žinios padėjo Dovilei ir Mildai savarankiškai vystyti savo įmonės veiklą – jos pačios gamina, pakuoja ir tiekia ekologiškus produktus savo partneriams visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. „Tokių mažųjų bendrijų steigimas Lietuvoje vis populiarėja. Ir dėl teisinių reglamentų paprastumo, ir dėl mokestinių lengvatų – pradedančiosioms įmonės tam tikrais atvejais yra taikomos ir „mokesčių atostogos“, – teigia Gytis Morkūnas. Merginoms svarbus autonomiškumas, nes jų verslo misija – ne pačiai įmonei tapti didele, bet tapti įmone, iššaukiančia didelius pokyčius.

Verslo kelią renkasi tiek vyrai, tiek moterys

„Versli Lietuva“ duomenimis, specialistai Lietuvos verslo aplinkoje lyčių atskirties neįžvelgia. Tiek moterys, tiek vyrai aktyviai steigia verslus. Tiesa, lyčių skirtumai jaučiami pasirenkamose veiklos srityse. Stereotipiškai moterys dažnai vykdo verslą kūrybinių industrijų, maisto sektoriuose, pradeda socialinį verslą, o vyrai steigia verslus informacinių technologijų, medienos ir baldų, statybos, transporto ir logistikos veiklose. Pastebima ir auganti šeimos verslų tendencija – vyras su žmona imasi kokios nors veiklos, kurioje pasiskirto skirtingomis funkcijomis ir sukuria sėkmingą verslo modelį.

Svarbu identifikuoti trikdžius verslui

„Svarbu kalbėti ir apie institucinius veiksnius, kurie ne tik neprisideda prie verslumo augimo, bet neretai jam kenkia“, – teigia verslumo departamento vadovas. Administracinės procedūros, mokestinė aplinka ir nepakankamai efektyvus verslumo ugdymas mokyklose – tai veiksniai, lemiantys žemą lietuvių pasitikėjimą verslo kūrimo sąlygomis Lietuvoje. 2017 metų pabaigoje atliktas „Spinter“ tyrimas atskleidė, kad neigiamai sąlygas kurti verslą vertina net 38 proc. šalies verslininkų.

Konsultuodami Lietuvos įmones verslo klausimais, „Versli Lietuva“ specialistai neretai susiduria su ne viena verslo sąlygas ribojančia tvarka, taisyklėmis ar tiesiog terminais. „Tai mums leidžia identifikuoti taisytinas vietas, jas viešinti ir teikti pasiūlymus valdžios atstovams dėl verslo aplinkos gerinimo“ teigia verslumo departamento vadovas.