V. Vasiliauskas leido suprasti, kada galime sulaukti palūkanų kilstelėjimo

Europos centrinis bankas (ECB) palūkanų didinimo euro zonoje, tikėtina, imsis 2019 m. rudenį.

Apie tai, kad palūkanų didinimo galima tikėtis kitų metų rudenį, kalbėdamas su žurnalistais pirmadienį leido suprasti Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas ir ECB valdančiosios tarybos narys.

Kaip VŽ skelbė, Rygoje posėdžiavusi ECB valdančioji taryba praėjusią savaitę paskelbė, kad bazinės palūkanos esamo lygio išliks bent iki 2019 m. vasaros.

„Turint omenyje, kad ECB valdančiosios tarybos posėdžių rugpjūtį nevyksta, realiau būtų galvoti (dėl palūkanų didinimo – VŽ) apie 2019 m. rudenį, rugsėjį-spalį. Bet vis vien 2019 m. bus tie metai, kai pinigų politika bus dar pakankamai skatinanti“, – pirmadienį sakė p. Vasiliauskas.

Jo teigimu, maždaug per ketvirtį kilsteltos palūkanos persikels į bankų teikiamų paskolų palūkanas, o finansų rinkos kilstelėjimą pradės įskaičiuoti ir anksčiau.

„Kalbant apie Lietuvą, tai tie pokyčiai jau yra prasidėję. Būsto paskoloms palūkanų padidėjimas jau yra kažkur 0,2%. Tai toks ketvirčio ar dviejų ketvirčių langas gali būti, kol persikels“, – kalbėjo p. Vasiliauskas.

Jis pažymėjo, kad ekonominė situacija euro zonoje yra „kaip ir nesikeičianti“, pagrindinės rizikos yra subalansuotos.

„Vidutiniu laikotarpiu yra galimybių pagrindinių rizikų balansui pablogėti, bet kiek tai susiję su ekonomine plėtra, tai kaip ir kažkokių debesų ECB valdančioji taryba nemato“, – sakė p. Vasiliauskas.

ECB praeitą savaitę taip pat nusprendė, kad obligacijų supirkimo programa, per kurią skatinama euro zonos ekonomika, nuo šių metų spalio bus mažinama nuo 30 mlrd. iki 15 mlrd. Eur per mėnesį ir greičiausiai gruodį bus iš viso užbaigta.

Pasak p. Vasiliausko, finansų rinkos tikėjosi, kad sprendimas dėl obligacijų supirkimo programos mažinimo bus priimtas šių metų liepos mėnesio ECB susitikime.

„Tačiau buvo priimtas sprendimas to imtis jau birželį“, – sakė p. Vasiliauskas.

Lietuvos banko duomenimis, šiuo metu ECB, vykdydamas šią programą, jau yra supirkęs 2,5 trln. Eur vertės obligacijų, o vien Lietuvos bankas – 10 mlrd. Eur, iš kurių 8,5 mlrd. Eur yra ES institucijų obligacijos, o 1,5 mlrd. Eur – Lietuvos vyriausybės obligacijos.

„Lietuvos bankas planuoja, kad per birželį-gruodį supirks dar 0,7 mlrd. Eur obligacijų, tada bendra suma priartės prie 11 mlrd. Eur“, – sako p. Vasiliauskas.

Jis dėstė, kad obligacijų supirkimo programa suveikė, nes euro zonos ekonomika auga ir tai nėra pasiekta be ECB pastangų.

ECB užbaigti euro zonos ekonomikos kiekybinį skatinimą bando kaip tik tuo metu, kai regiono ekonomikoje atsirado vis daugiau duomenų, rodančių, kad augimas praranda pagreitį.

VŽ rašė, kad, pavyzdžiui, didžiausioje Europos ekonomikoje – Vokietijoje – investuotojų pasitikėjimo rodikliai smuko iki žemiausio lygio nuo 2012 m., viršų imant nerimui dėl JAV tarifų, Italijos politinio neapibrėžtumo, pagreitį prarandančios Vokietijos pramonės

Tačiau p. Vasiliauskas pirmadienį dėstė, kad kai kurių makroekonominių rodiklių Vokietijoje ir bendrai euro zonoje suprastėjimas pirmąjį ketvirtį nebuvo stebinantis.

„Nebuvo nieko labai nustebinančio, kad pirmo ketvirčio rodikliai buvo silpnesni, reikia sulaukti antro ketvirčio ir žiūrėti. Tas plėtros sušvelnėjimas buvo prognozuotas. Po tokio ilgo laikotarpio augimo tempo kritimas yra natūralus. Man asmeniškai tai nebuvo kažko keisto“, – sakė p. Vasiliauskas.

Taip išdėstytos pinigų politikos gairės laikomos kompromisiniu ėjimu, o Mario Draghi, ECB prezidento, pozicija – nuosaikia (angl. dovish). Griežtesnės pinigų politikos šalininkai gavo kiekybinio skatinimo pabaigą šių metų pabaigoje, o nuosaikieji buvo užtikrinti, kad palūkanos nebus keliamos dar kone metus. Finansų rinkos dalyviai, panašu, nesitikėjo iš ECB įsipareigojimo laikyti palūkanas nepakeltas bent metus, mat po pranešimo euras JAV dolerio atžvilgiu staigiai ir pastebimai smuktelėjo. Žemyn pajudėjo ir Vokietijos VVP pajamingumas. Bet Vakarų Europos akcijų indeksai judėjo į viršų.

ECB praėjusią savaitę taip pat paskelbė atnaujintas euro zonos ekonomikos augimo ir infliacijos prognozes.  Šiemet euro zonos ekonomika turėtų augti 2,1%, o ne 2,4%, kaip prognozuota kovą. Ir toliau tikimasi, kad kitąmet euro zonos ekonomika augs 1,9%. Nepakeista ir prognozė dėl 2020 m. – laukiama 1,7% augimo.

Anot p. Vasiliausko, dabartinis infliacijos euro zonoje artėjimas link tikslo – 2% – yra jaučiamas, ką rodo ir lūkesčiai dėl 1,7% infliacijos lygio vidutiniu laikotarpiu.

Dauguma ekonomistų mano, kad bazinės palūkanos, aktualiausios visiems euro zonos skolininkams, bus kilsteltos 2019 m. trečiąjį ketvirtį ir jos didės nuo 0 iki 0,25%.