Sustiprintas kredito unijų sektorius – vėl pelningas

Sugriežtinti reikalavimai kredito unijų kapitalui ir turto kokybei davė rezultatų – po dvejų nuostolingų metų šis sektorius vėl tapo pelningas.

„Kredito unijų pertvarka sustiprino šį sektorių, matome pirmuosius teigiamų pokyčių rezultatus. Vis dėlto, siekdamos veiklos tvarumo, kredito unijos turėtų daugiau dėmesio skirti sąnaudų, ypač operacinių, ir naudos analizei“, – sako Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis.

2017 m. kredito unijų sektorius uždirbo 2,2 mln. Eur neaudituoto pelno. Pelningai dirbo keturiasdešimt aštuonios kredito unijos, jos uždirbo 4,1 mln. Eur pelno, dvidešimt unijų patyrė 1,9 mln. Eur nuostolių. Jeigu ne dviejų kredito unijų, kurių veiklos licencija buvo atšaukta 2018 m., patirti nuostoliai (1 mln. Eur), viso sektoriaus neaudituotas pelnas būtų sudaręs 3,2 mln. Eur. 2016 m. kredito unijos bendrai buvo patyrusios 6,1 mln. Eur, 2015 m. – 3,6 mln. Eur nuostolių.

Per praėjusius metus kredito unijų turtas padidėjo daugiau kaip 4 proc. ir sudarė 685,2 mln. Eur, arba 2,5 proc. bankų sistemos turto. Reikšmingiausią jo dalį – beveik 60 proc. – sudarė paskolos. Paskolų portfelis pernai augo penktadaliu, arba 64,5 mln. Eur, – iki 403,5 mln. Eur. Kitos turto pozicijos, ypač investicijos į vertybinius popierius, mažėjo.

Pagrindinis kredito unijų finansavimo šaltinis toliau buvo indėliai. Pernai jų surinkta beveik 21 mln. Eur (3,5 %) daugiau nei 2016 m., iš viso – 611,4 mln. Eur. Jais finansuojama beveik 90 proc. kredito unijų turto. Daugiausia – 16,1 mln. Eur – dėl didesnių palūkanų gausėjo terminuotųjų indėlių. Labiausiai palūkanas didino į specializuotus bankus persitvarkyti siekiančios kredito unijos.

2018 m. sausio 1 d. finansines ir priežiūrai skirtas ataskaitas Lietuvos bankui pateikė 68 kredito unijos, vienijančios daugiau kaip 160 tūkst. narių. Sistemos kapitalo pakankamumo rodiklis sudarė 18,64 proc. (normatyvas – 13 %), o likvidumo rodiklis – 45,7 proc. (minimalus reikalaujamas – 30 %). Ataskaitinę datą veiklos riziką ribojančių normatyvų nevykdė 7 kredito unijos, arba beveik perpus mažiau nei prieš pusmetį. Dabar jos padėtį jau ištaisė ir normatyvus vykdo.

Per praėjusius metus kredito unijos privalėjo apsispręsti, ar rinktis persitvarkymo į banką procedūrą, ar toliau tęsti veiklą vienos iš dviejų šalyje veikiančių centrinių kredito unijų sudėtyje. Pastarąjį kelią pasirinko dauguma – nuo metų pradžios Lietuvos centrinės kredito unijos sudėtyje veikia 50 kredito unijų, o įsteigta nauja Jungtinė centrinė kredito unija vienija 11 kredito unijų. 5 kredito unijos pasirinko kitą kelią ir, gavusios Lietuvos banko sutikimą, pradėjo persitvarkymo į specializuotus bankus procedūras. Šie pokyčiai stiprins kooperatinės bankininkystės veiklą, leis plėtoti finansinių paslaugų teikimą gyventojams bei verslui.

Kredito unijų apžvalgą galite rasti čia.